Kačių depresija

Paskelbė vetke 2022/01/17 0 Komentarai

Šiais laikais psichologinėms ligoms skiriama kur kas daugiau dėmesio. Jos pripažįstamos kaip tokios pat rimtos ligos kaip ir fizinės, tad laiku imantis priemonių, kurios gali padėti sumažinti jų poveikį organizmo sveikatai – pilnai išgydomos. Tiesa, ne visi žino, kad psichologinės ligos kankina ne tik žmones, tačiau ir gyvūnus. 

Veterinarai vis dažniau kalba apie kačių depresiją, kuri gali Jūsų gyvūnui sukelti rimtas sveikatos problemas. Kačių depresija – tai rimta liga su kuria reikia kovoti imantis veterinarų pateiktų priemonių.

Kačių depresija

Kas yra nerimas ir kodėl jis kankina kates?

Ne visada baili katė, kuri gali atrodyti gana jautri – tikrai serga depresija. Tačiau reikia stebėti ženklus, kurie gali parodyti, kad iš pažiūros gana jautrus gyvūnas išties serga rimtesne liga nei galėjote pagalvoti. Dažniausiai šiuos gyvūnus depresija kankina dėl to, kad jie kažko bijo. Žinoma, tai dažniausiai yra įvairios grėsmės, kurios susijusios su gyvūno sužeidimu. Jos gali būti atėjusios iš gyvūno vaikystės ir gali būti nepagrįstos, tad ne visada paprasta suprasti – kodėl tas gyvūnas toks yra ir tuo pačiu – kaip kovoti su jo nerimu.

Katėms stresą ir tuo pačiu nerimą kelti gali ne tik iš jų vaikystės atėjusios baimės, tačiau taip pat ir infekcijos, kurios veikia centrinę nervų sistemą, galiausiai, toksinės medžiagos, kurios gali būti aplink gyvūną, nuolatinėje jo buvimo vietoje. Verta pabrėžti, kad gana dažnai nerimą jaučia tos katės, kurios yra per mažai socializuotos. Blogai daro tie šeimininkai, kuri įsigijo gyvūną, tačiau neskiria jam užtektinai dėmesio, nežaidžia su juo, nepasirūpina žaislais. Toks augintinis dažniausiai tampa labai bailus ir tai galioja ne tik katėms, tačiau ir kitiems gyvūnams, kuriems labai svarbus santykio su šeimininku palaikymas.

Galiausiai reikia nepamiršti, kad katės elgesys gali pakisti ir tokiu atveju, kai pasikeitė jos gyvenimo sąlygos. Gana dažnai gyvūnas jaučia stresą tuomet, kai šeimoje atsiranda kitas naujas augintinis arba kitas šeimos narys, pavyzdžiui, naujagimis. Tuomet labai svarbu, kad gyvūnui  būtų suteiktos geriausios sąlygos ir tuo pačiu su naujomis sąlygomis jis būtų supažindinamas palaipsniui.

Daugelis galvoja, kad katė yra labai savarankiškas gyvūnas, tad jos nebijo būti vienos namuose. Išties, joms tai nepatinka lygiai taip pat kaip ir šuniui. Štai todėl prieš įsigydami gyvūną įvertinkite, ar tikrai galėsite jam skirti tiek dėmesio, kiek reikia. Galiausiai, ar jis gaus nusipelnyto laiko. Ne tik su žaislais, tačiau ir šeimininku, kuris jam yra svarbiausias.

Gyvūno elgsenos pokyčiai

Tai, kad gyvūną kankina stresas – geriausiai išduoda tam tikri elgsenos pokyčiai. Tiesa jie gali ne tik atsirasti eigoje, tačiau ir būti nuo gimimo. 

Į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį?

1. Katę gali kankinti drebulys.

2. Ji gali nuolat bandyti slėptis.

3. Aktyvus gyvūnas gali po truputį tapti vis pasyvesnis.

4. Matoma, kad gyvūnas nori pabėgti iš žmogaus rankų ir iš namų.

5. Katė gali viduriuoti.

6. Pradėti elgtis destruktyviai.

7. Nustoja naudotis kraiko dėžute.

8. Gyvūnas gali nustoti ėsti.

9. Natūraliai pradeda kristi svoris.

10. Katė neguli ramiai ant kelių, tampa irzli.

11. Ji kniaukia, atrodo, kad verkia (tačiau tuo metu nėra rujos).

12. Vizualiai galima matyti žaizdas, kurios gali atsirasti ir gyvūnui pradėjus save kandžioti.

Kaip gydyti gyvūną?

Terapija išties nėra sudėtinga, tačiau dažniausiai reikalinga specialisto pagalba. Apskritai svarbiausia yra pamatyti, kad gyvūnui reikia pagalbos. Tai – labai didelis žingsnis, kadangi kuo anksčiau bus pradedama dirbti su gyvūnu – tuo greičiau nerimas paliks jį ir augintinis savo namuose ir šeimininko rankose jausis saugiai.

Pirmiausia reikia suprasti, kad depresija serganti katė yra labai jautri, tad jos baudimas, kai padaro kokius nors nusižengimus, yra labai prastas žingsnis, kuris gali padaryti jai dar daugiau žalos. Kuo labiau gyvūnas bus baudžiamas – tuo blogiau jis jausis ir Jūsų tarpusavio ryšys tik mažės, o to ir yra stengiamasi išvengti, kai gyvūnas jaučia nerimą. Tikslas yra sukurti kuo artimesnį santykį, kuris parodo katei, kad ji yra saugi kartu su savo šeimininku. 

Žinoma, labai svarbu, kad gyvūną apžiūrėtų veterinaras. Yra tikimybė, kad nerimas kyla dėl to, kad katė jaučia kokį nors fizinį skausmą. Dažniausiai jį panaikinus gyvūnas geriau pasijaučia ir psichologiškai, padeda daugiau judėti, valgyti, tad natūraliai ir ligos nebekankina.

Jeigu sužinojote, kad gyvūną kankina ne fizinis skausmas – tokiu atveju reikia ieškoti priežasčių, kurios daro jam neigiamą įtaką ir tuo pačiu kelia baimę. Pagalvokite, kas Jūsų ir tuo pačiu katės gyvenime neseniai keitiesi. Tai gali būti ir smulkmenos, tačiau Jūsų gyvūnui – labai svarbios. Jeigu bus panaikinti tie dirgikliai, kurie katei sukėlė stresą, žinoma, poveikis bus. Tik nereikia tikėtis poveikio ČIA IR DABAR. Jeigu katei yra padaryta trauma – dažniausiai reikia laiko, kol visiškai bus pašalinta. Tačiau svarbiausia, kad bus.

Jeigu norite, kad Jūsų gyvūnas kuo greičiau atsigautų po traumos – labai svarbu maksimaliai pagerinti jo gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite, kad kasdien katė gautų tik pačios geriausios kokybės kačių maistą, kuriame būtų gyvūnui reikalingi vitaminai. Galima jų duoti papildomai ir net labai rekomenduojama, kadangi tuomet sergantis gyvūnas greičiau pasveiks. Taip pat, žinoma, būtinas premium segmento, aukščiausios kokybės  maistas, galiausiai, santykio su savo gyvūnu palaikymas. Pasikartosime, kad reikia kuo daugiau laiko praleisti su augintiniu, kadangi tai jam padės kur kas geriau pasijausti, nusiraminti ir tuo pačiu užmegzti santykius su savo šeimininku, kuris jį turėtų nuraminti.

Kaip užmegzti santykius su kate?

Depresija bus kur kas rečiau katei pasitaikanti liga, jeigu skirsite jai kasdien nemažai dėmesio, taip pat, bandysite užmegzti santykius, kurie kuriami per žaidimus, glostymus, bendravimą be žodžių, tačiau turintį labai didelę galią. Ne visada paprasta prisijaukinti gyvūną. Ypač, jeigu jis Jūsų namuose atsirado jau paaugęs. Natūralu, kad jis gali jausti įvairias baimes, taip pat, turėti savo rutiną, kuri svarbi kiekvienam gyvūnui. Šeimininkas turi būti kantrus, lėtas, atsargus… Visa tai ves link geresnio gyvūno pažinimo ir tuo pačiu – naujos draugystės, kuri gali tęstis labai daug metų