Šunų alergijos - ką reikia žinoti?

Tinkama šuns priežiūra apima ne tik jo maitinimą, fizinį iškrovimą bei dėmesį, tačiau taip pat ir sveikatos signalų analizavimą, kuris padeda nuspręsti – ar gyvūnas yra sveikas. Deja, šunys serga. Ir tie, kurie gauna mažai dėmesio ir tie, kurie labai mylimi, tačiau dėl genetikos arba paprasčiausiai aplinkos dirgiklių – ligų neišvengia.

Gana dažnai šuniukus kankina įvairios alergijos, kurios kyla tiek dėl netinkamo maisto, tiek dėl aplinkos dirgiklių. Kad ir kokia yra jų priežastis – svarbiausia reaguoti į šuns organizmo pokyčius, rasti problemą ir kuo greičiau imtis priemonių jai sutvarkyti. Tuomet šuo bus sveikas ir laimingas, galiausiai, dėkingas savo šeimininkui.

Jeigu sužinosite, kad Jūsų šuo yra alergiškas tam tikriems maisto komponentams – nereikia dėl to pergyventi. Tai tikrai nėra didelė problema, kadangi šiuo metu specialaus maisto, skirto alergiškiems šunims – tikrai daug. Visgi veterinarai tikina, kad vos 20 % šunų yra alergiški maistui. Dažniausiai labiausiai sveikatai įtaką darantys alergenai yra aplinkoje: namų erkutės, pelėsis, kito gyvūno kailiukas, taip pat, daugelis alergiški žiedadulkėms ir panašiai. Žinoma, tokiu atveju nėra tikslo keisti gyvūno maisto, kadangi svarbiausia yra pašalinti aplinkos dirgiklius, kurie apsunkina gyvenimą Jūsų šuniui.

Šuniukų alergija maistui, deja, yra neišgydoma. Tačiau su tinkamais vaistais, kurie gali padėti sumažinti tuo metu atsiradusius nemalonius simptomus ir tuo pačiu geros kokybės maistu, kuris yra antialerginis – galima ne tik pagerinti šuns gyvenimo kokybę, tačiau apskritai ją padaryti visiškai įprasta. Kontroliuoti alergiją maisto komponentams tikrai yra gana lengva. Dažniausiai ilgiausiai trunka pačios alergijos nustatymo faktas, kadangi šeimininkai ieško kur kas sudėtingesnių ligų, o tai – tik alergija.

Šunų alergija dažniausiai pasireiškia augintiniams nuo 1-erių iki 6-erių metų amžiaus. Iki metų užfiksuoti alergiją maistui labai sunku, kadangi požymiai – minimalūs, dažnai net nepastebimi. Nereikia kaltinti veisėjų, kad jie Jums pardavė alergišką šuniuką, nes jie patys to nežinojo. Šuniukai dažniausiai perkami kelių mėnesių amžiaus, tad tuomet nustatyti galimas alergijas – paprasčiausiai sunkiai įmanoma.

Kalbant apie alergijas, kurias sukelia aplinka, svarbu suvokti, kad jos dažniausiai yra paprastesnės, kadangi jų kontroliavimas – lengvesnis. Vėlgi, dažniausiai alergija aplinkai pasireiškia tik šuniukui atšventus 1-ąjį gimtadienį, kadangi labai dažnai mažesni alergenus „perneša“ kur kas lengviau. Kokia yra šuns alergijos priežastis? Jos reikia ieškoti. Pirmiausia siūlome nublusinti ir nukailinti kitus gyvūnus, kurie yra namuose. Jeigu Jūsų šuniui alergija nesumažėjo – reikia ieškoti priežasčių toliau. Taip pat gana dažnai prie alergijos intensyvėjimo gali prisidėti ir šuns patirtas stresas, taip pat, skiepai, galiausiai, stiprūs vaistai. Tačiau dažniausiai tuomet pastebėti šuns odos pokyčius paprasčiau, tad ir lengviau pašalinti dirgiklius, kurie juos iššaukė.

Aplinkos alergija taip pat gali būti kontaktinė. Ją dažniausiai pastebėti yra gana paprasta, kadangi atsiranda labai greitai po kontakto su tam tikru dirgikliu. Tai gali būti antkaklis, žaislas, kosmetikos gaminiai ir panašiai. Šiuo metu bet kokiam daiktui alternatyvų tikrai labai daug, tad dažniausiai jo pakaitalą rasti nebus sunku.

Retas nustemba, kad šuo gali turėti abu alergijos tipus, tai yra, jis gali būti alergiškas ir maistui, ir tuo pačiu aplinkai. Žinoma, tokiu atveju rasti alergijos priežastis dažniausiai yra dar sunkiau. Tačiau įmanoma. Tik į pagalbą visada reikia pasitelkti specialistą. Juk svarbūs ne tik simptomai, tačiau ir atliekamas tyrimas, kuris padeda įvertinti – kam galimai yra alergiškas šuo.

Alergijos požymiai yra labai įvairūs, tačiau daugiau mažiau pasireiškia tie patys, kurie gali padėti diagnozuoti ją kažkokiam komponentui.

1. Pirmiausia šuniui pasireiškia niežulys.

2. Dažniausiai pasikartojantys uždegimai yra ausyse.

3. Plinka kaklas.

4. Aplink akis gali atsirasti žaizdos.

5. Letenos irgi plinka.

6. Šuo gali čiaužyti ant užpakalio.

7. Akys gali ašaroti.

Visi aptarti požymiai taip pat gali būti siejami ir su įvairiomis ligomis, tad ne visada paprasta rasti tinkamus problemos paieškos metodus, kadangi net ir patys veterinarai ne visada žino – nuo kurio verta pradėti.

Gydymas skirtas alergijai nuo maisto yra siūlomas remiantis eliminacine dieta. Taip pat ji vadinama vieno baltymo dieta, kadangi jos metu svarbiausia aprūpinti šunį maistu, kuriame komponuojamas tik vieno baltymo pašaras. Kai kurie veterinarai siūlo atlikti kraujo tyrimą, tačiau dažniausiai jo rezultatai gana netikslūs, tad sunku numatyti – ar tikrai kaltas maistas. Jeigu per sunku kontroliuoti maistą, kuris apima vieno baltymo dietą – kur kas paprasčiau yra iškart įsigyti konservus arba sausą maistą, kuris skirtas alergiškiems šunims. Tuomet galima greičiau ir paprasčiau pamatyti gyvūno organizmo pokyčius bei įvertinti – ar alergija tikrai yra. Jeigu išbandžius visus įmanomus mėsos baltymus, o taip pat ir hidrolizuotus matyti, kad alergija vistiek pasireiškia  – reikia ieškoti - alergijos priežasčių supančioje aplinkoje, kadangi tikėtina, kad maistas – ne prie ko. Šuniui, kuris galimai yra alergiškas aplinkai, siūlomas ne vienas tyrimas. Juos teikia veterinarijos klinikos ir tyrimai – apsimoka. Technologijos labai ženkliai pažengė į priekį ir šiuo metu gali ne tik gana tiksliai nusakyti alergeną, tačiau taip pat ir įvertinti – koks jo kiekis kenkia gyvūnui. Tai padeda šeimininkams kur kas paprasčiau kurti gyvūnui draugišką aplinką, kurioje jis tikrai gerai jausis.

Kad ir kokia alergija arba kita liga kankina Jūsų šunį – svarbiausia yra kuo greičiau reaguoti. Juk nemalonūs pojūčiai kenkia Jūsų gyvūnui ir gali padaryti ilgalaikę žalą, kuri pablogins sveikatą.